Mokykloje tęsiasi psichologės Liucinos Narkevič Skurko vedami užsiėmimai, į kuriuos atvyksta vis daugiau tėvų. Aptariamos gerų tarpusavio santykių, savitarpio supratimo, drausminimo temos. Nagrinėjamos konkrečios vaikų auklėjimo situacijos.
Išvyka į „Lietuvos ryto“ redakciją.
2014 metų vasario mėnesio pabaigoje 3 gimnazijos klasė susipažino su laikraščių ir žurnalų spausdinimo procesu. Dalyvavome ekskursijoje į „Lietuvos ryto“ redakciją. Žvarbią ketvirtadienio popietę išsiruošėme net į Nevėžyje esančią spaustuvę, kur mus maloniai sutiko įmonės direktorius. Jis supažindino visus su kasdien skaitomų leidinių spausdinimo procesu. Po šios ekskursijos kai kurie mokiniai ėmė galvoti apie žurnalistikos studijas, kiti jau planuoja naujas įdomias išvykas.
Susitikimas su Vilniaus psichologinės pedagoginės tarnybos psichologe Liucyna Narkevič- Skurko
Liucyna Narkevič-Skurko yra buvusi mūsų mokyklos mokinė. Po alternatyviosios pedagogikos studijų Lenkijoje mokėsi Vilniaus universitete ir įgijo psichologės kvalifikaciją. 2008-2009 metais studijavo Lenkijoje organizuojamuose specialiuose kursuose vesti tėvų grupes. Dabar ji turi leidimą rengti tėvų mokymus ir šią programą skleisti Lietuvoje.
2014 m. gruodžio pabaigoje Liucyna Narkevič-Skurko susitiko su mūsų moksleivių tėvais. Tikimės, kad tėvų grupės prisidės prie tėvų ir vaikų sudėtingų santykių supratimo ir padės tėvams rasti bendrą kalbą su savo vaikais.
Mokytojai mokosi suvokti bendravimo ir bendradarbiavimo su tėvais privalumus
Žiemos atostogų metu į Pedagogų tarybos posėdį pasikvietėme Paramos vaikams centro psichologę, psichoterapeutę Erną Petkutę, kuri, remdamasi savo praktinio darbo su tėvais patirtimi, padėjo mokytojams suvokti bendravimo su tėvais kliūtis. Dirbdami grupėse, mokytojai ieškojo bendradarbiavimo su mokinių tėvais problemų sprendimo.
Renginiai tėvų švietimo poreikiams tenkinti
2013 metų gruodžio 10 dieną gimnazijoje vyko renginys gimnazijos moksleivėms ir jų mamoms, kurio metu psichologė Edita Čekuolienė pristatė naują savo ir jos kolegių darbą „Nuo ančiuko iki gulbės: mergaičių knyga“. Susitikimo metu galima buvo aptarti aktualius mergaičių brendimo klausimus.
Kartu su mokinių tėvais
2013 metų gruodžio 17 dieną mūsų gimnazijos 3 klasės mokiniai lankėsi „Lesės“ gyvūnų prieglaudoje. Moksleiviai išvyko į prieglaudą nešini lauktuvėmis mažiesiems globotiniams: šunų ėdalu, taip pat buvo paaukota pinigėlių kačių reikmėms. Mokiniai susipažino su gyvūnais, vieni daugiau laiko praleido bendraudami su katėmis kačių kambaryje, kiti maitindami šunis. Jei keturkojai galėtų kalbėti, jie būtinai padėkotų mokiniams už šį kalėdinį apsilankymą ir pasidalintų savo svajonėmis apie šiltus namus bei mylinčius šeimininkus.
Tėvų dėka praplėtėm savo akiratį
Mūsų gimnazijos 8b klasės moksleiviai ir vadovė Teresa Petruškienė nuoširdžiai dėkoja šios klasės mokinio Eriko Jančiso tėvui, ponui Jevgenijui Jančisui, padėjusiam organizuoti įdomią ekskursiją į dienraščio „Kurier Wileński“ redakciją. Laikraščio vyr. redaktorius R. Mickevič supažindino mokinius su redaktorių ir žurnalistų darbu. Jaunimą sudomino techninis procesas. Skyriaus vedėjas Z. Markovič papasakojo apie eilinius dienraščio spausdinimo etapus: nuo žurnalisto parašyto straipsnio iki dienraščio pasirodymo iš spausdinimo mašinos. Susipažinę su dienraščio „Kurier Wileński“ redakcija mokiniai žadėjo siųsti savo kūrybos eilėraščius bei dalyvauti įvairiuose konkursuose.
Tikimės glaudesnio bendradarbiavimo su tėvais
Šiais mokslo metais mūsų mokykloje pradėtas vykdyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo departamento finansuojamas projektas „Tėvų įtraukimas į vaikų socializacijos procesą mokykloje“. Pagrindinis jo tikslas yra plėsti tėvų ir mokyklos bendradarbiavimą ugdymo klausimais bei skatinti tėvus kartu su pedagogais ir mokiniais kurti ir įgyvendinti vaikų socializacijai skirtus renginius.
Ieškodami būdų, kaip tai padaryti, pirmiausia kreipėmės į tėvus. Mums rūpėjo, kaip jie vertina esamą bendravimą ir bendradarbiavimą su mokykla ir kuo galėtų jį praturtinti. Tyrime dalyvavo dvylikos klasių, kurių auklėtojus šis projektas sudomino, tėvai, t.y. beveik pusė mokyklos. Abiturientų, kurių yra penkios klasės, nutarėme netrukdyti, nes jie intensyviai ruošiasi egzaminams. Likusios septynios klasės gal dar prisijungs vėliau. Apklausa buvo anoniminė. Grąžinta 71% išdalintų anketų, nuo 45% iki 93% atskirose klasėse. Dėkojame visiems dalyvavusiems apklausoje ir trumpai pateikiame jos rezultatus.
Žemiau įdėtos histogramos rodo, kad dauguma į anketas atsakiusių tėvų intensyviai bendrauja su mokykla ir kartu sprendžia kylančias ugdymo problemas.
Kaip ir grąžintų anketų skaičius, taip ir atsakymai atskirose klasėse skiriasi. Projektinės veiklos metu tai bus svarbi informacija auklėtojams, nes mes pirmiausia savo projektu norime pasitarnauti glaudesniam klasės bendruomenės kūrimui, o šiame straipsnyje aptarsime bendras tendencijas.
Tėvų požiūrį į bendradarbiavimą atskleidžia jų pritarimas šiems teiginiams:
- Esu per daug užsiėmęs (užsiėmusi), kad dalyvaučiau organizuojant renginius – 58%
- Bendradarbiavimas su mokykla yra formalus – 19%
- Noriai bendradarbiauju su mokykla – 61%
Gauti duomenys rodo tėvų nuostatą daugiau į savo vaiko ugdymo problemų sprendimą negu į visiems vaikams palankaus konteksto kūrimą mokykloje, tėvams dalyvaujant. Mes esame linkę pasinaudoti geranoriškai nusiteikusių, savo idėjas ir darbus pasiūlyti linkusių tėvų indėliu į susiklosčiusios padėties keitimą ir labai tikimės, kad jų pavyzdys užkrės kitus. 24% tėvų teigia, kad jie jau dabar prisideda prie klasėje ar mokykloje vykstančių renginių organizavimo. 46% pageidautų paskaitų ar konsultacijų tėvams vaikų ugdymo klausimais, t.y. jie tikisi mokyklos paramos.
Eilinė histograma iliustruoja teiginius, kuriems dalis tėvų pritaria ir mums parodo, kokios pagalbos galime iš jų tikėtis.
Mes jau turime kelis įgyvendintus sumanymus ir šiame puslapyje dėsime informaciją apie juos. Artimiausiu metu planuojami keli renginiai, kuriuos inicijuoja ir kuriuose dalyvaus tėvai.
Bendradarbiavimas su mokinių tėvais
2009 metų spalio 8 dieną mūsų gimnazijos 3 b klasės mokiniai su klasės vadove Halina Stankevič-Mordas lankėsi Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente prie Vidaus reikalų ministerijos. Įdomią ekskursiją į savo buvusią darbovietę gimnazistams surengė moksleivio Jokūbo Simanavičiaus mama, ponia Eva Giečevska. Apsilankymo metu mokiniai susipažino su ugniagesių darbo istorija ir specifika, su saugaus elgesio buityje taisyklėmis bei su tuo, kaip išvengti gaisro ir kaip elgtis jam kilus. Buvo galimybė pabendrauti su Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2-osios komandos ugniagesiais gelbėtojais, kurie papasakojo apie savo darbą ir pademonstravo gaisrinius automobilius ir techniką. Gimnazistai taip pat aplankė Bendrąjį pagalbos centrą, kurio darbuotojai administruoja skambučius numeriu 112.
MOKYKLOS BENDRAVIMO IR BENDRADARBIAVIMO SU MOKINIŲ TĖVAIS MODELIS
I. BENDROJI DALIS
Vilniaus Adomo Mickevičiaus licėjus siekia sukurti bendradarbiavimo su mokinių tėvais sistemą, tenkinančią bendruomenės interesus, laiduojančią konstruktyvų jos narių: mokinių-tėvų-mokytojų bendradarbiavimą. Siekiama skirti dėmesį kiekvienam mokiniui, padėti kiekvienai šeimai įveikti mokinio ugdymosi ir socializacijos sunkumus.
II. BENDRI MOKINIŲ TĖVŲ SUSIRINKIMAI
-
Bendrieji susirinkimai organizuojami kartą per pusmetį.
-
Susirinkimų turinį planuoja mokyklos taryba, mokytojų taryba, mokyklos vadovai.
-
Susirinkimų turinį gali siūlyti klasių tėvų atstovai.
-
Planuojant bendrųjų susirinkimų turinį atsižvelgiama į mokyklos stategiją, metinės veiklos tikslus , uždavinius ir prioritetus, iškilusias problemas.
III. SUSITIKIMŲ SU TĖVAIS ORGANIZAVIMO TVARKA
- Klasių auklėtojai įrašo į mokinių pažymių knygelę tikslią datą, nurodo bendravimui skirtą laiką. Mokinio tėvai privalo pasirašyti ir parašyti apie galimybę atvykti ar susisiekti su klasės auklėtoju.
- Tėvai turi teisę keisti susitikimo laiką likus iki susitikimo ne mažiau kaip dviem dienoms. Apie tai jie informuoja klasės auklėtoją.
- Jei klasės auklėtojas negali dalyvauti susitikime, privalo individualiai pranešti mokinio tėvams apie susitikimo laiko keitimą likus ne mažiau nei 2 dienoms iki susitikimo.
- Tėvų susirinkimai vyksta mokslo metų pradžioje nustatyta tvarka: rugsėjo antrą savaitę, sausio antroje mėnesio pusėje, gegužės mėnesį
- Klasių vadovų, kitų mokytojų, mokyklos administracijos susitikimai su mokinių tėvais numatomi pagal poreikį.
- Iškilus problemoms klasės auklėtojas į individualų susitikimą su mokinių tėvais gali pakviesti dalykų mokytojus ir administracijos atstovus.
IV. POKALBIO SU MOKINIŲ TĖVAIS TURINYS IR LAIKAS
-
Abipusis pedagogo ir mokinio tėvų pasitikėjimas ir pagarba.
-
Mokytojų ir tėvų bendri susitarimai dėl vaiko ugdymosi ir elgesio taisyklių problemų sprendimo.
-
Pokalbio –susitikimo laikas ne mažiau kaip 30 minučių.
-
Klasės vadovas, mokytojas dalykininkas arba administracijos atstovas pokalbį su mokinio tėvais pradeda nuo teigiamų mokinio savybių –sėkmių pateikimo.
- Klasės auklėtojas ar kitas pedagogas, pateikdamas informaciją mokinių tėvams, privalo remtis tik konkrečiais faktais.
- Klasės auklėtojas (dalyko mokytojas, administracijos atstovas, mokyklos darbuotojas) teikia konkrečius pasiūlymus, sprendžiant atitinkamas problemas, susijusias su mokinio elgesiu ir ugdymusi.
- Pokalbio su tėvais metu pedagogai privalo laikytis mokytojo etikos taisyklių, mokyklos bendruomenės vertybių nuostatų, vidaus tvarkos taisyklių, remtis mokyklos nuostatomis ir reikalavimais.
V. INFORMACIJA TEIKIAMA MOKINIŲ TĖVAMS
-
Individualaus susitikimo metu klasės vadovas supažindina mokinio tėvus su mokinio ugdymosi pasiekimais, popamokiniais pasiekimais, spec. poreikių mokinių tėvus supažindina su vaikų spec. ugdymo programomis ir pasiekimais bei ugdymosi problemomis.
-
Supažindina su konkrečiomis mokytojų dalykininkų užfiksuotomis problemomis, pasiūlymais ir patarimais .
-
Reikalui esant dalyko mokytojai gali parodyti mokinio tėvams vaiko sąsiuvinius, pratybų sąsiuvinius bei kitus mokinio atliekamus darbus.
VI. BENDRI RENGINIAI
Bendrų renginių, švenčių organizavimas tėvų ir mokytojų iniciatyva:
-
Gimnazijos mokinių ansamblių koncertai tėvams;
-
rytmečiai, popietės, susitikimai, vakaronės;
-
kalendorinės šventės;
-
tautinės šventės, minėjimai;
-
mokslo metų pradžios ir baigimo šventės.
VII. TĖVŲ ANKETAVIMAS, ATLIEKAMI TYRIMAI
Tėvų anketavimo tikslai:
- greičiau ir išsamiau susipažinti su mokinių šeimomis, jų gyvenimo sąlygomis, sveikata, problemomis;
- sužinoti tėvų nuomonę ugdymo(si) klausimais;
- Atlikti ir analizuoti ugdymo rezultatus ;
- vaiko adaptacija, perėjus į dalykinę sistemą;
- socialinės aplinkos poveikis vaiko asmenybei.
VIII. TĖVŲ (GLOBĖJŲ, RŪPINTOJŲ) INFORMAVIMO TVARKA
-
Mokymosi pasiekimai fiksuojami dienynuose, mokinių mokymosi pasiekimų knygelėse.
-
Už pažymių įsirašymą mokymosi pasiekimų knygelėse atsakingi mokiniai. Klasės auklėtojai, mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) ne rečiau kaip kartą per mėnesį peržiūri knygelę ir pasirašo.
-
Klasių auklėtojai, mokytojai, socialinis pedagogas tėvus (globėjus, rūpintojus) informuoja apie vaiko mokymąsi pagal poreikį.
-
Klasių auklėtojai organizuoja teminius tėvų susirinkimus ne rėčiau kaip 2 kartus per metus. Pirmas tėvų susirinkimas organizuojamas rugsėjo mėnesį, kuriame tėvai supažindinami su bendraisiais reikalavimais, tvarkos ir ugdymosi taisyklėmis, mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimu (gali dalyvauti dalykų mokytojai).
-
Administracija organizuoja visuotinius tėvų susirinkimus, kuriuose tėvai turi galimybę susitikti su administracija, konsultuotis su jų vaikus mokančiais mokytojais.
-
Administracija organizuoja papildomai susirinkimus 12-ųjų (dėl supažindinimo su brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarka) ir 10-ųjų(dėl supažindinimo su vidurinio ugdymo programa) klasių mokinių tėvams ir mokiniams.
IX. MOKINIŲ TĖVŲ TEISĖS IR PAREIGOS
Mokinių tėvai turi teisę:
klasę klausimą;
Mokinių tėvai privalo:
-
sudaryti vaikui sveikas ir saugias gyvenimo bei mokymosi sąlygas;
-
užtikrinti vaiko mokymąsį iki 16 metų ir pagrindinio išsilavinomo įgijimą;
-
užtikrinti vaiko mokyklos lankymą;
-
padėti vaikui pasirinkti mokymosi lygį ir ugdymosi kryptį;
-
mokyti vaiką dirbti; vystyti atsakomybės jausmą, pasitikėjimo savimi , atvirumo, savarankiškumo, reiklumo sau ir kitas geras žmoniškąsias savybes ir bruožus.
