2025-10-09
2025 m. rugsėjo 25 d. įvyko iškilmingas vieno iš mūsų mokyklos mokinių individualių darbų parodos atidarymas. Nors jam vos 17 metų, jis jau gali pasigirti plačiomis žiniomis meno ir tapybos srityje. Adamas A. – tai ne tik žmogus, gebantis savo idėjas perkelti ant popieriaus, bet ir kūrėjas, kurio darbai skatina kitų vaizduotę bei kūrybiškumą. Pokalbyje su mumis jis dalijasi savo patirtimi, meninio kelio pradžia, apmąstymais bei ateities planais.
S. B.: Ką tik įvyko tavo parodos atidarymas, kurią turėjo progą pamatyti visa mokykla. Kokius jausmus dabar išgyveni? Kaip manai, kokį poveikį ši paroda gali turėti kitiems?
A. A.: Ši paroda, nors planuota jau metus, yra tikrai ypatinga patirtis mano gyvenime. Niekada nebūčiau pagalvojęs, kad pavyks pasiekti šį momentą. Ir vis dėlto – štai aš stoviu čia ir turiu garbę pristatyti savo darbus draugams, mokytojams bei visiems mokyklos darbuotojams. Kiekvienas kūrinys atliktas skirtingu būdu, tačiau visus juos sieja vienas tikslas – pažadinti žiūrovo vaizduotę. Man labai patinka, kai kas nors interpretuoja mano kūrinį visiškai kitaip nei aš pats – tai mane labiausiai žavi.
S. B.: Tavo požiūris į meną tikrai įkvepia. Papasakok, kaip prasidėjo tavo meninis kelias?
A. A.: Visada mėgau piešti – tai buvo mano hobis. Tačiau vienu metu, šeimos paskatintas, pradėjau mokytis Justino Vienožinskio dailės mokykloje. Iš pradžių neturėjau didelių lūkesčių šiai mokyklai, tačiau būtent ten atradau tikrąją savo aistrą – kūrybą, kuri neturi ribų.
S. B.: Gražus apibūdinimas – „kūryba, kuri neturi ribų“. Papasakok, kaip atrodo tavo dailės mokykla. Kokios ten vyksta pamokos ir ko galima išmokti?
A. A.: Tai vieta, kuri tikrai suteikia galimybę jauniems menininkams. Kiekvienas gali įgyvendinti savo idėjas, o dėka kvalifikuotų mokytojų palaikymo mokymasis tampa įdomus ir įvairiapusis. Kiekvienas pedagogas turi savitą darbo metodiką, todėl pamokos niekada nebūna nuobodžios. Mokėmės ir grafikos, ir tapybos, ir skulptūros. Atsimenu, kad net turėjau progą išdrožti savo sukurtą figūrą. Didelę reikšmę turėjo ir užsiėmimai gamtoje – tai buvo nepaprastai įkvepianti patirtis. Džiaugiuosi, kad galėjau tobulėti įvairiose srityse, o šiandien vis dar stengiuosi žiūrėti į meną iš naujų perspektyvų.
S. B.: Panašu, kad ši mokykla tikrai pažadino tavo aistrą ir nukreipė tavo kūrybinius siekius. Ar ateityje norėtum sieti profesinį gyvenimą su menu, ar svarstai ir kitą kryptį?
A. A.: Atvirai kalbant, norėčiau sieti gyvenimą būtent su menu – ypač mane domina animacija. Tai sritis, kuri mane labai žavi ir suteikia didžiules tobulėjimo galimybes.
S. B.: Tikimės, kad netrukus pamatysime ir tavo skaitmeninius darbus! Pabaigai – ką patartum tiems, kurie nori sieti savo gyvenimą su kūryba?
A. A.: Kūryba – tai savotiškas sielos veidrodis. Tai būdas parodyti, kas slypi viduje. Žinoma, kaip ir gyvenime, mene susiduriame tiek su sunkumais, tiek su pagyromis. Bet būtent tai leidžia atrasti save. Todėl visiems, kurie nori kurti, pasakyčiau viena: nesijaudinkite dėl kitų nuomonės. Pieškite tai, kas yra jūsų galvose ir širdyse. Net jei kas nors pasakys, kad jūsų darbai keisti ar nesuprantami – tai tik jo požiūris. Kartais kritika netgi padeda pastebėti klaidas ir paskatina tobulėti.
S. B.: Labai dėkoju tau už pokalbį. Linkiu sėkmės tolimesniame kūrybiniame kelyje – ir tikimės, kad netrukus apie tave išgirsime dar daugiau!
Adamo A. paroda įrodė, kad menas neturi ribų. Jo aistra, atkaklumas ir talentas virto renginiu, kuris sugebėjo sužavėti ir įkvėpti tiek jaunesnius, tiek vyresnius žiūrovus. Tai tik pradžia jauno menininko kelio, kuris jau dabar rodo, kad ateityje gali užimti reikšmingą vietą meno pasaulyje.
